Teksto autorė: Aušra Šūmakarienė
Kiekvienas esame stebėję piešiantį vaiką, kuris su dideliu susikaupimu ir entuziazmu braižo popieriuje paslaptingus ženklus, o visas pasaulis tuomet jam liaujasi egzistavęs. Piešimas vaikui-tarsi kalba, padedanti užmegzti ryšį su aplinka, išreikšti save ir savo jausmus. Piešimo procesas padeda mokytis pažinti save, lavinti judesius, mąstymą, vaizduotę. Kartais tėveliai nerimauja kai vaikas piešia tamsiomis spalvomis, pavaizduoja monstrus ar prievartos scenas arba kategoriškai atsisako pripažinti, kad drambliui piešti netinka mėlyna spalva. Vaikų piešiniai-paslaptis, kurią norisi pažinti. Šiuo straipsniu norėčiau pasikalbėti su jumis apie tai, kokią įtaką vaiko ugdymui daro piešimas, kurybinė veikla, kaip piešiniai, gali tapti langu pro kurį galima pažvelgti į vaiko vidinį pasaulį, suprasti kaip jis jaučiasi, kokios pagalbos reikia, ir pagaliau kaip piešimas gali padėti atstatyti su vaiku prarastą ryšį, bendrauti, patirti buvimo kartu džiaugsmą.